Mūsų pagrindinis tikslas:

Paslaugų teikimas, siekiant sėkmingos globotinių integracijos į  visuomenę.

Veikla organizuojama įgyvendinant priemones:

Priemonės, kuriomis įgyvendinamas pagrindinis tikslas:

1. Globotinio įgalinimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą.
2. Individualius globotinių poreikių patenkinimas.
3. Lankstus reagavimas į kiekvieno globotinio reikalavimus ir lūkesčius.
4. Darbuotojų lūkesčių  ir poreikių patenkinimas.
5. Darbuotojų pastangos, atitinkančios globos namų Kokybės politikos ir Vaiko apsaugos politikos nuostatas.
6. Suinteresuotų šalių reikalavimų patenkinimas.
7. Įstaigos įvaizdžio visuomenėje gerinimas.
8. Gerosios patirties skleidimas.

Paslaugos teikimas

Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis vaikui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba netekus tėvų globos ar vaikui atsidūrus ekstremalioje situacijoje, kai kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei, emociniam saugumui.
Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams teikiamos 6 bendruomeniniuose vaikų namuose.

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos. Vaikai globos namuose gali gyventi iki 21 m., kol baigs bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ar specialiųjų ugdymosi poreikių užtikrinimą garantuojančias programas.

Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. 5 butuose daugiabučiuose namuose ir 1 atskirame name.

Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas. Įstaiga Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Likusio be tėvų globos vaiko, kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), socialinės globos poreikis nevertinamas.

Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Skubos atveju (t.y. išimtinais atvejais, gavus Socialinės paramos skyriaus nurodymą), paimtas iš namų ar gatvėje rastas vaikas teisės aktų nustatyta tvarka laikinai (iki 3 parų) gali būti apgyvendintas ir be savivaldybės sprendimo, tačiau su savivaldybės leidimu.

Vaikui globa pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą. Ilgalaikė socialinė globa teikiama teismui nustačius nuolatinę globą.

Pateikiami dokumentai. Gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr. (jei yra), medicinos dokumentų išrašas (F 027/a) , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ar teismo nutartis ir kiti dokumentai, pateikti dėl vaiko laikinosios ar nuolatinės globos nustatymo ir kiti dokumentai.

Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą,  teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą. Teikiamos/organizuojamos konsultavimo, informavimo, atstovavimo, tarpininkavimo, apgyvendinimo, kasdieninio gyvenimo, darbinių, asmens higienos įgūdžių ugdymo, laisvalaikio organizavimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir kitomis priemonėmis, psichologinės pagalbos, elgesio korekcijos specialiųjų poreikių vaikams, ugdymo, transporto maitinimo, sveikatos priežiūros paslaugos.

Ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos finansavimas:

Paslauga finansavimą sudaro Vilnius miesto savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, globos (rūpybos) išmokos, paramos lėšos.

Siekiamas paslaugos teikimo rezultatas: Rūpintinis, išėjęs iš vaikų socialinės globos namų gyventi savarankiškai – pilnavertis visuomenės narys, sugebantis gyventi ir kurti savo ateitį savarankiškai, nepriklausomas nuo valstybės skiriamų socialinių išmokų.

Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas 

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 978 „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“

5.  Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo 

6.Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo 

7. Dėl Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko bei vaiko su negalia socialinės globos poreikio nustatymo ir socialinės globos paslaugų skyrimo tvarkos aprašo tvirtinimo

Paslaugų teikimo modelis:

Bendruomenėje gyvenanti šeimyna (toliau – šeimyna) – maža socialinė grupė, gyvenanti pagal šeimai artimos aplinkos modelį, namų aplinkoje.

Ją sudaro vaikai, socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie gyvena šeimyniniu principu, tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe, pagarba, savitarpio supratimu ir pagalba.

Vyresnieji šeimynos nariai moko ir perduoda vaikams kultūrines, etines, visuomenines vertybes, reikalingas globotinių vystymuisi ir visuomenės  gerovei.

Šeimyna – tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Visi globotiniai turi galimybę dalyvauti šeimynos veikloje, atvirai reikšti savo nuomonę, jausmus.

Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso  jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Auklėjant vaikus yra labai svarbūs tarpusavio ryšiai.

Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas privalo globotinius gerbti, saugoti, ugdyti ir ginti, perduoti šeimos vertybes bei kurti tradicijas.

Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos. Šeimynos nariai elgiasi pagal priimtinas teisės, moralės normas, tradicijas, papročius.

Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Įstaigoje galioja skundų valdymo procedūra.

Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą. Siekdamas sėkmingo ugdymo, socialinis darbuotojas ar socialinio darbuotojo padėjėjas aktyviai bendrauja su vaiku ir vadovaujasi Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu, Vaiko apsaugos politika, Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų teisių chartija (pridedama) bei pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.